- nuokirtuolis
- núokirtuolis (dk.) sm. (1), nū́kirtuolis (ž.) (1) 1. nukirsto medelio galas, kelmelis: Pieva – vieni nū́kirtuoliai, negal papjauti Lkv. Saugokis, kad nepakliūtum į nū́kirtuolį – atsidauši koją Plik. Nūkirtuolė[je] piningai pradėjo degti Užv. 2. nukirstas medis: Nū́kirtuolį girio[je] antejau Jdr.
Dictionary of the Lithuanian Language.